TEATRAS MANO SPINTOJE
Stiliaus detalės, apie kurias pamirštame besivaikydamos kitų „idealaus“ gyvenimo
Viena akimirka esu ta damutė, pasikvėpinusi BYREDO kvepalais, laikanti rankose mini rankinuką, kuriame netelpa telefonas, bet kuriame įsitaisęs GUERLAIN lūpdažis, HAAN dezinfekcini skystis, nosinaitės ir būtinai koks nors lūpų balzamas.
O kita akimirka nešu savo tote bag’e visą gyvenimą — knygą, antrą knygą-pratybas, KEEPCUP puodelį kavai išsinešti, kosmetinę, kupiną menkniekių visos dienos įvykiams.
Ir nebandau išstumti nei vienos šios vidinės damos, net tos, kuri ištisas dienas gali vaikščioti su pižama. Stengiuosi nesigėdyti jų, nesiruošiu jų keisti, mokyti ar barti. Ir tai mane žavi būnant moterimi — galimybė tapti chameleonu, prisitaikančiu prie savo nuotaikų, progų, žmonių. Ne veidmainiškai, o žaismingai, būnant savimi.
Eidama į susitikimą su moterimis jų namuose (dėl spintos stilizavimo), smalsiai analizuoju jų gyvenimo būdą, sukurptą iš įvairių vaidmenų. Spintoje kabo asmeninis moters teatras, kupinas kraštutinių ir gilių emocijų. Ir kiekvieną kartą sakau — neatsiprašinėki už tai, kad vienoje vietoje kaupei skirtingus stilius. Taip turėjo būti. Įvairiapusiškai, savaip. Juk stilistė (aš) viską suvaldys ir kiekvienam deriniui suteiks ritmą.
Norisi sau pačiai ir kiekvienai sutiktai moteriai pasakyti — nevEidmainiauk, bet matuokis skirtingus savo vAidmenis ir mėgaukis tuo. Net jei kartais norisi visą dieną išbūti su chalatu. Šiandieniniame kontekste ypatingai trūksta asmenybės tikrumo. Juolab, kad aptinkame drabužių perteklių, trendų kaitą vikresnę už šviesos greitį, nemažą kiekį stiliaus specialistų ir specialisčių… Šiame triukšme trūksta ramybės.
Ramybės rinktis save, rasti laiko pažinti visas savo puses, rasti laiko joms atsiskleisti ir pasikliauti intuicija renkantis asmeninį stilių.
Jei šiuo metu išgyvenate panašias emocijas, gal vertėtų pasidaryti pertrauką nuo stiliaus temos, nuo įvairių šaltinių stebėjimo? Tuo labiau, jei jaučiate, kad Jums primetamas konkretus stilius ar apsirengimo būdas. Atsiriboti nuo drabužių bei įvaizdžio temos, pasinerti į meną. Į saviugdą, į savianalizę, o paskui, pamatysite, po truputį aiškės apie ką yra Jūsų vaidmenys ir kokias emocijas jie transliuoja.
Vėliau visus šiuos jausmus galima įpinti į drabužius, sąmoningai pasirenkant tai, ką bus komfortiška dėvėti, su kuo bus gera būti savimi. Ar su mini rankinuku, ar su dideliu gyvenimo krepšiu.
P.S. Šiuo metu esu pasidariusi kūrybinę pertrauką, tad noriai analizuoju, apgalvoju kas man yra stilius ir darbas su juo. Kvestioniuoju stilistės darbo prasmę ir (ne)būtinybę pirkti naujus drabužius. Apie moteriškumą, apie emocijas ir drabužius, apie mažus malonumus ir nedideles išlaidas. Apie gražius puodelius ir ranka pieštus atvirukus.
P.S.S. Tekstai Substacke eis ir toliau, bet nereguliariai. Ačiū, kad esate kartu!
Asmeninė stilistė