NEBEPERKU IR NESIŪLAU KLIENTAMS DRABUŽIŲ IŠ SINTETINIŲ AUDINIŲ. KODĖL?
Trumpas asmeninis intro į sintetinių drabužių atsisakymą
Iki menkiausių smulkmenų atsimenu laikotarpį, kai mano žinios apie aprangos sudėtį buvo lygios 0. Tuo metu man buvo svarbu kas parašyta ant pačio drabužio, o ne jo etiketėje. Tačiau laikui bėgant tapo fiziškai nekomfortiška nešioti tam tikrus audinius. Nemalonūs pojūčiai skatino domėtis ir ieškoti informacijos apie geruosius bei bloguosius pluoštus.
Apie gerąsias, t.y. natūraliąsias bei pusiau natūralias medžiagas detaliai rašiau čia ↓
O žemiau apžvelgsiu sintetinius pluoštus, į kuriuos įeina: poliesteris, akrilas, poliamidas, elastanas, spandex, mikrofibra, polipropileno audinys, modakrilas.
Sintetiniai pluoštai yra pats blogiausias pasirinkimas aplinkos ir sveikatos požiūriu. Tai tekstilė, pagaminta iš naftos. Plačiai naudojamas poliesteris, t.y. polietileno tereftalatas (PET), yra sintetinė medžiaga, iš kurios gaminamos pigios medžiagos tokios kaip — buteliai ir folijos.
Žinoma, rekomenduoju įvertinti įvairius veiksnius prieš priimant pagrįstus sprendimus dėl audinių pasirinkimo. Tačiau savo atveju supratau, kad kai seniau rinkausi sintetines medžiagas, pojūtis buvo lyg nešiočiau foliją ar kaip mėgstu sakyti, maišelį.
KĄ SAVO KŪNUI SIŪLAU DABAR?
Dabar visus malonius ir komfortiškus pojūčius užtikrina vilnos švarkai (žieminė ir vasaros vilna) su natūraliu/pusiau natūraliu pamušalu. Renkuosi 100% medvilnės marškinius, atidžiai skaitau ir džinsų etiketes. Palaidinės, top’ai, marškinėliai, suknelės, sijonai, kelnės taip pat iš įvairių natūralių bei pusiau natūralių pluoštų. Megztiniai tik iš vilnos — kašmyro, merino vilnos arba medvilnės (džemperiai, nertiniai, longsleeve’ai).
Nesileidžiu į kompromisus, neperku tik dėl grožio, trendo ar unikalaus dizaino (ar brendo). Kiekvieną brendą, net jei jis yra visų mėgiamas, akylai stebiu ir tikrinu jo produktų sudėtis. Galima labai lengvai apsirikti, kai produktų eilutėje yra spąstų sintetikos pavidale. Su klientų garderobais tokia pat istorija.
Jei renkuosi gėrį sau, tai ir klientams ieškau gėrių su dvigubu užsispyrimu. Tai yra apie pasirinkimą, prabangos jausmą (nebūtinai tiesioginę prabangą). Aš jau kitaip nemoku.
SINTETINIŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIS
Panagrinėkime sintetinių pluoštų pasekmes. Tai privalu žinoti kiekvienam vartotojui. Ši informacija plačiai prieinama ir eskaluojama internete, todėl galima dar labiau pasigilinti į konkretų faktą.
POVEIKIS APLINKAI
Sintetinių pluoštų gamyba reikalauja itin daug energijos ir išteklių, dažnai iškastinio kuro. Sukelia milžinišką oro bei vandens taršą (daugiau nei medvilninių marškinių gamyba).
Skalbiant poliesterio drabužius, išsiskiria mikroplastiko dalelės, kurios patenka į vandens telkinius ir kenkia jūros gyvūnams bei patenka į žmogaus maisto grandinę. Taip pat, mikroplastiko dalelių randama ir mūsų kraujyje, kai buvo paklausta ekotoksikologo — kokios mikro plastiko dalelės atsiranda kraujyje, profesoriaus atsakymas buvo:
„One of the more predominant plastic particle type are fabrics.“ — pasakė profesorius Dick Vethaak, ekotoksikologas.
Poliesteris nesuyra, tai reiškia, kad jis gali šimtmečius gulėti sąvartynuose, užimdamas erdvę ir potencialiai išskirdamas kenksmingas chemines medžiagas.
POVEIKIS SVEIKATAI
Kai kuriems žmonėms poliesteris gali sukelti odos dirginimą ar alergiją, o įkvėptos mikroplastiko dalelės gali sukelti kvėpavimo problemų. Ką svarbu žinoti, tai jog kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri poliesterio junginiai gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą organizme. Gali sukelti ir daugelio šiuolaikinio gyvenimo ligų, pvz.: nutukimą, diabeto vystymąsi, širdies ir kraujagyslių ligas, vaisingumo sutrikimą ar vėžį.
Jei vis dar netikėtumėte sintetinių audinių „galia“, siūlau pasidomėti kaip naftos produktas tampa drabužiu iš šio paprasto, bet įdomaus video.
Kad ir kaip tai skamba liūdnai ir sunkiai, prioritetą teikiu kūno gerovei. Šiandien, kai renkamės kuo būti maisto vartojimo kelyje (veganai, vegetarai ar kt.), vis mažiau atkreipiame dėmesį į tai, ką rinktis į savo spintą. Ką rinktis dėti ant kūno sulyginčiau ir su maisto pasirinkimu (ką dėti į kūną).
Kodėl mokomės ar jau išmokome skaityti maisto etiketes, bet esame linkę ignoruoti drabužių etiketes? Kodėl neapsupti savęs kuo daugiau gerųjų pasirinkimų? Kodėl bandome ginti akrilą, poliesterį ir sakyti/rašyti tokias nesąmones: „nuostabus pasirinkimas vasarai, nesiglamžo (ir nekvėpuoja), gražiai gula (ir sutrikdo kūno termoreguliaciją)“.
Į šiuos klausimus atsakysite patys, nors jei esate mano bendruomenės dalimi, Jūs tikriausiai jau viską žinote, o tai mane labai džiugina. : )
Jei matote prasmę papasakoti kitiems apie sintetinių audinių poveikį, pasidalinkite šiuo tekstu su savo auditorija ar brangiais žmonėmis. Būsiu dėkinga! Mūsų galėtų būti ir daugiau; tų, kurie skaito ne vien maisto etiketes. 🤭
Asmeninė stilistė